Daugiau dėmesio spalvoms

Esame labai atidūs, kai renkamės sklypą, planuojame namo statybą. Mums svarbi kiekviena detalė – norime, kad namai tarnautų kuo ilgiau ir būtų gražūs, patrauklūs bei jaukūs. Ne mažiau dėmesio skiriame ir būsto vidui. Ieškome patogių bei funkcionalių baldų, norime modernumo ir tuo pačiu grožio. Siekdami grožio renkamės kambarių sienų, baldų, detalių spalvas. Tačiau psichologai sako, kad šioje srityje derėtų pasikliauti net tik grožio suvokimu.

Paprastai sudėtingiausiu dalyku vadiname namo statybą. Sunkus procesas atrodo pamatų kasimas, sienų, stogo montavimas, komunikacijų įvedimas ir panašiai. Vidaus dekoras, palyginti su pirminiais namo statybos procesais atrodo tikras desertas, nereikalaujantis per daug žinių. Vis dėlto, žinių reikia labai nemažai, ypač, atrodytų, tokiame paprastame darbe, kaip spalvų parinkimas. Būtent nuo spalvų priklausys, kokia bus mūsų nuotaika, savijauta ir net pasaulio suvokimas. Labai svarbu pasirinkti tokias spalvas, kurios nevargintų – juk namo grįžtame pailsėti, atsipalaiduoti. Štai kodėl spalvas interjerui verta rinktis labai atidžiai. Tą pataria ne tik interjero specialistai, bet ir psichologai bei fengšui filosofijos gerbėjai. Prieš dažant sienas, perkant baldus ar interjero detales specialistai pataria pasidomėti spalvų reikšmėmis bei įtaką mūsų vidinei būsenai.

Balta – gaivai ir sveikatai

Balta spalva labiausiai tinka mažoms patalpoms – vizualiai jas didina. Puikiai tinka tamsiai nedidelei voniai ar virtuvei, jei tokios buvo suplanuotos vykdant namo statybą. Balta spalva atspindi šviesą, todėl didina erdvę bei šviesos kiekį. Ši spalva siejama su švara, gaivumu, vėsa, o remiantis simbolika, tai drąsos bei sveikatos, gėrio ir teisingumo spalva. Ji suteikia galimybę netikėtiems interjero sprendimams – jei sienos baltos, galima drąsiau žaisti su kitomis spalvomis. Deja, jei pasirenkate baltus baldus, teks susitaikyti su mintimi, kad juos reikės skrupulingai saugoti bei dažnai valyti.

Juoda – nuovargiui įveikti

Baltos spalvos priešininkė – juoda. Namo statyboje ši spalva naudojama retai. Tačiau pamažu ši spalva tampa madinga – madingos juodos terasos, fasado detalės. Juoda spalva visiškai netinka mažoms patalpoms, ją patariama derinti su šviesą atspindinčiais paviršiais – blizgiomis plytelėmis, plokštėmis. Juoda spalva sugeria šviesą ir mažina erdvę. Ja galima paslėpti tam tikrus kambario trūkumus.

Paprastai manoma, kad juoda kelia liūdesį, melancholiją. Tačiau retas kuris žino, jog juoda spalva padeda sumažinti nuovargį. Galbūt todėl dizaineriai vis dažniau juodą renkasi kurdami miegamojo kambario interjerą ar vonios kambarį – tai patalpos, kuriose žmogus siekia pailsėti bei atsipalaiduoti.

Pilka – prabangai

Pilka spalva yra universali spalva tarp juodos bei baltos. Ją lengva derinti su kitais atspalviais, bet piktnaudžiauti ja nepatariama – lengva namus paversti nuobodžiais bei nuoboduliu užsikrėsti patiems. Tačiau ši spalva puikiai tinka siekiantiems sulieknėti. Psichologai teigia, jog į pilko atspalvio virtuvę užsukti norisi daug rečiau, o kituose kambariuose esanti pilka mažina įtampą.

Nuobodžioji pilka labai tinka norint išryškinti prabangius daiktus – prie pilkų sienų visu grožiu atsiskleis prabangūs baldai bei brangūs paveikslai. 

Raudona – grožiui bei jaukumui

Simboliškai raudona reiškia turtą, prabangą, grožį, linksmybes bei aistrą. Ši spalva suteikia jėgų, stimuliuoja bei padeda ryžtingai veikti. Deja, labai netinka žmonėms, turintiems širdies problemų – raudona didina kraujospūdį.

Raudona labai tinka svetainei ar virtuvei, bet visai blogai veikia vaikų kambaryje ar miegamajame. Raudonos spalvos reikia vengti tose patalpose, kuriose mėgstate ilsėtis.

Geltona – optimizmui ir intelektui

Geltona yra gamtos spalva, kuriai suteikiamas šilčiausios titulas. Štai kodėl tinka ją naudoti šiaurinėje būsto pusėje, kur labai trūksta šviesos ir saulės šilumos. Geltona suteikia žvalumo ir optimizmo. Psichologų pastebėjimu, geltona gerina apetitą – tinka nevalgių žmonių virtuvei dekoruoti.

Tinka ši spalva ir vaikų kambariui, mat padeda vystytis intelektui, stimuliuoja pažinimo procesus, kelia džiugesį ir gerą nuotaiką.

Geltona vadinama antidepresantine spalva, taip pat padedančia siekti sėkmės. Panašiai veikia oranžinė spalva, skatinanti bendravimą, stimuliuojanti protinę veiklą. Todėl tinka vaikų kambaryje.

Mėlyna – dvasiniam pakilimui

Šviesiai mėlyna tinka vizualiai erdvei padidinti. Ši spalva ramina, dvasiškai pakylėja. Panašiai veikia ir violetinė, kuri padeda surasti harmoniją. Tačiau violetinė interjere neturėtų dominuoti – pernelyg tamsi, todėl užtenka tik keleto detalių.

Žalia tinka darbui

Kalbant apie geriausią įtaką žmogui, žalia yra spalvų karalienė. Ji veikia raminančiai, panaikina blogas emocijas, padeda susikoncentruoti. Tinka darbe, mokykloje, vaikų kambaryje. Kadangi slopina agresiją, žalia naudojama gydymo įstaigose, viešose erdvėse.

Juodai jaukūs namai

Kiekvienas žmogus svajoja apie jaukius namus. Vienam jaukumas asocijuojasi su naujumu, šiluma, patogumu. Kitam jaukumas – spragsintis židinys. Trečias jaukumą ir harmoniją apibūdina kaip galimybę namuose atsipalaiduoti, patogiai jaustis . Todėl paprašius apibūdinti, kaip įsivaizduoja save jaukiuose namuose, dažnas žmogus papasakoja svajonę, kaip šildant saulei jis sėdi supamoje kėdėje terasoje ir mėgaujasi kava. Terasa yra vienas iš tų namo komponentų, kurie paprastai siejami su jaukumu bei patogumu.

Iš tiesų, daugelis šiuolaikinių namų projektų turi terasą. Erdvę, kuri namo šeimininkams yra asmeninė, siejama su šeima ir laisvalaikiu. Terasoje šiltuoju metu laiku pusryčiaujama, rengiami vakaro pasisėdėjimai, patogu skaityti knygą – štai kodėl terasa yra tapusi laisvalaikio sinonimu. Planuojant namo statybą paprastai suplanuojama ir terasa.

Siekiama praktiškumo

Vykdant  šiuolaikinę namo statybą, siekiama ne tik grožio. Dabartinės statybos standartai yra daug aukštesni ir platesni. Namo statyba turi būti sparti, medžiagos – kokybiškos, namo detalės – madingos. Yra ir dar vienas svarbus kriterijus, kurio siekia beveik kiekvienas naujakurys: namo statyba turi būti praktiška, dar geriau – kartu ir ekologiška.

Tokie pat standartai taikomi kiekvienai namo daliai – ne išimtis ir terasa. Kadangi terasa nėra visiškai uždara, ją labiau veikia klimatas – sniegas, lietus, šaltis ar karštis. Todėl terasa turi atitikti ne tik šiuolaikinius mados standartus. Ji privalo būti praktiška, ilgaamžė ir, idealiausiu atveju, dar ir ekologiška.

Šiuos reikalavimus atitinka pastaruoju laiku itin madinga, tačiau pelnytai, medžiaga – medžio plastiko kompozitas. Ši medžiaga, naudojama terasoms, yra ilgaamžė, ekologiška bei praktiška. Kompozitą sudaro 70 procentų termiškai apdorotos medienos pluošto ir 30 procentų aukštos kokybės perdirbto polipropileno.

Ši statybų sektoriaus naujiena yra vienas moderniausių gaminių. Ir madingu kompozitas vadinamas nebe reikalo.

Mada – ne paskutinėje vietoje

Medžio plastiko kompozito vienas iš praktiškumo aspektų yra tas, jog dailylenčių nereikia dažyti. Tereikia išsirinkti trokštamą spalvą, o jų yra pačių įvairiausių. Vis dėlto, pastaraisiais metais namo statyboje nevengiama juodos spalvos. Ji vadinama paskutiniu mados klyksmu. Tuo labiau, kad mada šiuo atveju keliauja išvien su praktiškumu.

Madinga, nes juoda kuria prabangos įspūdį. Tačiau prabanga dera su absoliučiu praktiškumu, naudojimo paprastumu ir pritaikymo įvairove.

Kompozitą iš tiesų labai lengva prižiūrėti, dailylentes paprasta surinkti – nereikia kažkokių specialių žinių ar gebėjimų. Ši medžiaga yra vienas iš geriausių pasirinkimų terasai – dailylentės nebijo drėgmės, nešerpetoja, jos neįkandamos net kenkėjams. Šie faktoriai ypač svarbus, turint omenyje tai, jog terasa yra lauko teritorija, kur keičiasi klimatas, daug drėgmės ir, žinoma, įvairių kenkėjų.

Madinga juoda spalva irgi puikiai pasitarnauja – juk terasoje vaikštome su batais, neretai tiesiai iš sodo ar daržo įeiname su purvinais botais. Terasoje mėgstame pasistatyti kepsninę, laikyti lauko daiktus – kompozitas purvui ne toks imlus, ant jo batų įspaudai ar purvas beveik nesimato. Pasirinkus juodą spalvą terasai ja naudotis galima nebijant dėl kiekvieno purvo taškelio.

Be to, juodą spalvą, kuriant kontrastą, galima derinti su šviesiais lauko baldais, šviesiomis eksterjero detalėmis, juodame grindų fone puikiai atrodys spalvotos gėlės.

Kompozitas tiks ne tik terasai. Vykdant namo statybą, praktiškąjį  kompozitą galima panaudoti gaminant lauko baldus, tvoras, turėklus, laiptus. Ši atspari medžiaga tinka net fasado apdailai.

Mitus paneigia net gydytojai

Jei esate girdėję apie grindinį šildymą, esate girdėję ir apie mitus, kurie yra apraizgę šį šiuolaikinį statybinį sprendimą namuose. Mitai patys įvairiausi. Tačiau patys populiariausi yra susiję su sveikata. Kai kurie grindinio šildymo skeptikai teigia, jog įsirgus šią šildymo sistemą, namuose kyla daugiau dulkių, o tai skatina alerginius susirgimus. Taip pat teigiama, kad dėl grindinio šildymo tinsta kojos, serga vaikai ir sausėja nosis. Ne visi skeptikai žino, kad šie mitai yra paneigti net gydytojų.

Visa, kas yra susiję su žmogaus sveikata, yra numatyta Europos ir Lietuvos higienos normose. Oficialiai patvirtintuose dokumentuose yra numatytos šiluminio komforto sąlygos. Šios sąlygos reiškia, kad normų rekomenduojama laikytis namuose, kai kuriose įstaigose.

Temperatūra – reglamentuota

 Didžiausią komforto jausmą žmogui sukelia 20-24 laipsnių šiluma patalpose. Geriausiai žmogus jaučiasi, kai grindų temperatūra yra 19-26 laipsniai šilumos.

Remiantis Europos ir Lietuvos higienos normomis, oro drėgnumas patalpoje turi būti 40-60 procentų, vidutinis oro judėjimo greitis – 0,1-0,25 metrai per sekundę.

Kalbant apie vidurkį, optimaliausia oro temperatūra patalpoje yra 22 laipsniai šilumos. Šildant radiatoriais, esant 22 laipsnių šilumai, tokia temperatūra ir jaučiama. Grindiniu šildymu taip pat lengvai pasiekiam optimaliausia žmogui temperatūra, tik skirtumas toks, jog šildyti reikia mažiau. Tą pačią 22 laipsnių jaučiamą temperatūrą esant grindinio šildymo sistemai pasiekiame su 20-ies laipsnių oro temperatūra. Tai yra 2 laipsniais mažiau, o tai reiškia 12 procentų eksploatacijos efektą.

Kai įrengiama grindinio šildymo sistema, 50 procentų šilumos perduodam spinduliavimo būdu ir tiek pat – konvekcijos būdu.

Alergenams - ne

Higienos normos numato, kad svarbi ne tik atitinkama patalpų temperatūra, bet ir grindų. Idealu, jei grindų temperatūra siekia 24 laipsnius šilumos. Tyrimais bei bandymais įrodyta, kad žmogus nesijaučia patogiai, jei grindys yra vėsesnės, negu 19 laipsnių šilumos. Kai šąla pėdos, šalta ir visam kūnui. Nepatogu, kai grindys per karštos. Iš komforto zonos išeinama, kuomet grindys įšyla daugiau, negu 26 laipsnius.

Būtent labiausiai žmogaus kūnui tinkamą temperatūrą garantuoja grindinis šildymas. O tai apsaugo žmogų nuo daugelio nemalonių dalykų – dulkių, erkučių, alergenų.

Jei grindinio šildymo sistema yra įrengta tinkamai ir teisingai eksploatuojama, grindų temperatūra siekia 22-26 laipsnius šilumos – neviršija nei žemutinės, nei viršutinės komforto ribos. Tarp šildomo paviršiaus ir oro patalpoje susidaro 2-6 laipsnių skirtumas. Šie skaičiai paneigia dar vieną mitą – įrengus grindinį šildymą, namuose padaugėja dulkių. Atvirkščiai, 2-6 laipsnių skirtumas yra per mažas dulkėms kilti. Tai išlaisvina ne tik nuo papildomo buitinio darbo. Dulkėms laba kenkia alergiškiems žmonėms.

Vokietijoje mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, jog esant grindų šildymui erkučių, dulkių, ir alergenų plinta mažiau, negu naudojant radiatorių šildymą.

Turintys silpnus kvėpavimo takus ir bijantys dažnų peršalimų teigia, kad grindinis šildymas jiems netinka – neva per didelė temperatūra priverčia sušilti ir patekus į vėsesnes patalpas kūnas atvėsta. Tai veda į peršalimą. Tačiau Skandinavijos šalyse grindinį šildymą rekomenduojama įrengti vaikų darželiuose. Priežastis – esant šiltom grindims vaikai peršąla rečiau.

Įsirengus grindinį šildymą namuose oro cirkuliacija yra mažesnė – tai yra blogesnės sąlygos kilti dulkėms. Esant mažiau dulkių, mažiau kyla ir alergenų.

Kadangi turint grindinį šildymą grindys visada šiltos ir sausos, užkertamas kelias erkutėm veistis.

Individualus šulinys: pagrindinės taisyklės

Daugelis, kurie gyvena individualiuose namuose, naudojasi centralizuotu vandens tiekimu arba gręžinio vandeniu. Tačiau ir šulinys nėra tik senovinės atgyvena. Šulinys itin dera kaimiškoje sodyboje, o ir moderniam namui gali puikiausiai tiekti vandenį. Tačiau norint gerti ir naudoti kokybišką vandenį, reikia laikytis tam tikrų taisyklių atliekant darbus.

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, prie centralizuotų vandentiekio tinklų nėra prisijungę apie ketvirtadalis – 25 procentai – Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad jie naudoja šulinio vandenį. Visuomenės sveikatos organizacijos įspėja, kad vartojant šulinio vandenį, reikia būti atsargiems – jis gali būti užterštas. Reikia atlikti reguliarius tyrimus, kad šulinio vandens vartojimas būtų saugus.

Todėl besikuriant naujoje vietoje reikia atlikti tam tikrus „namų darbus“, kad šulinys būtų kokybiško vandens šaltinis.

 

Vieta – labai svarbu

 Šulinių įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Šios taisyklės skirtos viešiesiems šuliniams, tačiau rekomenduojamos ir individualiems.

Viena pagrindinių taisyklių atliekant santechnikos darbus: šulinys turi būti kuo toliau nuo taršos vietų. Pavojingiausios vietos yra tualetas, tręšiami daržai, garažas, ūkinės paskirties laukai. Rekomenduojama, kad tarp šių objektų ir šulinio turi būti ne mažesnis negu 20 metrų atstumas.

 Nuo šulinio iki namo išlaikykite bent 7 metrų atstumą, iki garažo ar ūkinės paskirties pastato – 10 metrų, komposto dėžės, tvarto, valymo įrenginių – 25 metrų atstumą.

Rekomenduojama šulinį įrengti aukštesnėje sklypo vietoje. Iškasus šulinį ten, kur yra pakylėjimas, susidaro įkalnė, nuo kurios lengvai nubėga lietaus, tirpstančio ledo vanduo ir nepasiekia šulinio vandens. Specialistai rekomenduoja, kad žemės paviršiaus nuolydis turėtų būti ne mažesnis, kaip 5 laipsniai. Parinkite tokią vietą, kurios net ir per didžiausias liūtis neužlieja vanduo. Netinka ir nuolat drėgna, pelkėta vieta.

 

Įrengimo etapai

Šulinyje būtina įrengti natūralų smėlio ir žvyro filtrą. Šulinio rentinį – viršutinę dalį – rekomenduojama pastatyti beveik metro aukščio.

Ploto aplink šulinį negalima palikt tiesiog paprasto. Reikalingas 1,5 metro gylio ir 80 centimetrų pločio plūktinė molio užtūra. Ją dar reikia užpilti žvyru. Taip pat aplink šulinį reikia įrengti bent 2 metrų grindinį iš akmenų, trinkelių arba paprasčiausiai betono.

Galutiniai šulinio įrengimo darbai – jo apipavidalinimas. Būtinas dangtis – ir dėl saugumo, ir dėl užterštumo. Į šulinį neturi patekti lietaus vanduo, sniegas, negali prikristi lapų, dulkių. Daugelis lietuviškų šulinių turi stogelius – tai ir dėl grožio, ir dėl saugumo.

 

Priežiūra - reguliari

 Šulinys privalo būti uždengtas – negerai, kai į šulinį prikrenta lapų, prilyja ar prisninga. Šulinio vandenį gersite ir juo prausitės, todėl šalia jo nesiskalbkite, neplaukite automobilio, neišpilkite cheminių medžiagų ir panašiai. Šiuos darbus atlikite bent 20 metrų nuo šulinio. Viskas, kas patenka ant žemės, patenka į gruntą. Per gruntą – į gruntinį vandenį jūsų šulinyje. Šulinį laikas nuo laiko reikės valyti, remontuoti rentinį, dezinfekuoti.

Bent kartą per metus atlikite šulinio vandens tyrimus. Ypač, jei turite mažų vaikų ar laukiama šeimos pagausėjimo. Tyrimai būna cheminiai ir mikrobiologiniai. Reikalingi abu. Pavojingiausių medžiagų šulinio vandenyje penketukas – žarninės lazdelės, koliforminės lazdelės, nitratai, nitritai, amoniakas. Nitratai, nitritai ir amoniakas į vandenį patenka iš ūkinės paskirties dirvų.

Išeičių TOP4: kaip atnaujinti namą

Perstumdyti namuose baldus, keisti sienų spalvą, pirkti naujus šviestuvus yra įprasta – per keletą metų namų interjeras pabosta ir norisi jį keisti – jei ne atliekant remontą, tai bent keičiant detales. Pokyčių norisi ne tik namo viduje, bet ir išorėje. Tik interjerą keisti daug lengviau, negu eksterjerą. Beje, pastarojo pokyčiai ir brangesni. Tačiau pakeisti namo išorę galima ir neatliekant grandiozinių pokyčių bei be milžiniškų investicijų.

Kai vyksta namo statyba, būsto grožis tikrai nėra paskutinėje vietoje. Nebe reikalo yra daromi namų projektai, kreipiamas dėmesys ne tik į namo patogumą, bet ir estetinę jo pusę. Namo statyba neretai vadinama amžiaus procesu, nes iš būsto tikimasi pagrindinių dalykų – patogumo ir ilgaamžiškumo. Patogumas sukuriamas ir jis niekur nedingsta. O štai ilgaamžiškumas yra sąlyginis dalykas.

Kokybiškai pastatytas namas paprastai tarnauja ilgai, bet jo išorė neišvengiamai keičiasi – vien dėl klimato sąlygų. Namas apsineša dulkėmis ir purvu, keičiasi fasado spalva, atsiranda samanų, pelėsių. Tai yra natūralūs dalykai ir jie neišvengiami. Tačiau vien todėl , kad namo fasadas yra pirmas dalykas, kurį pastebi praeiviai ir jūsų svečiai, jį prižiūrėti reikia išskirtinai kruopščiai. Yra posakis – pasitinka pagal rūbą. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie namą. Kokia jo išorinė išvaizda, tokia ir aplinkinių nuomonė apie būstą. Jei namas iš išorės apleistas, daugelis galvoja, jog namo viduje lygiai taip pat netvarkinga ir niūru.

Todėl taip svarbu rūpintis ir namo išore – ne tik dėl pašalinių nuomonės. Į gražius namus ir pačiam grįžti yra gerokai maloniau.

Taigi, nuo ko pradėti, kad su kuo mažiau išlaidų, rezultatas būtų kuo geresnis ir kad nereiktų namo statybos atlikti ši naujo.

Įėjimas

Vieta, kur užsuka kiekvienas – ir namiškiai, ir svečiai – yra durys. Nuo durų prasideda jūsų namai. Todėl labai svarbu, koks yra įėjimas į namus – svetingas, maloniai pasitinkantis, o gal niūrus ir nelaukiantis?

Jei durys liūdnos spalvos arba nusilupusiais dažais, su įbrėžimais, pats laikas imtis pokyčių. Visai nebūtina pirkti ir dėti naujų durų. Jei jos kokybiškos, sandarios, užtenka jas perdažyti. Galite rinktis klasikines, formalias spalvas – rudą, baltą, juodą, pilką. Tačiau smagu duris papuošti išskirtiniu akcentu. Jei bijote dažyti jas ryškiai, papuoškite puošniu durų varpeliu ar belstuku. Duris taip pat galima papuošti sezoniniais atributais. Laukiant Kalėdų ar Velykų – tiks šventiniai vainikai. Vasarą, kai laukuose ir pamiškėse gausybė gėlių, galima duris vainikais puošti be jokios progos. Rudenį puikiai tiks rudens lapų kompozicija.

Tai atrodo tik smulkmenos, bet pastebėsite, kad vien atnaujinus ar papuošus duris, namas įgauna visai kitą nuotaiką bei išvaizdą.

 

 

Smulkmenos

Kartais, trokštant pokyčių, nebūtini dideli darbai. Užtenka ir mažų. Jei jau atnaujinote namo duris, pasirūpinkite ir kitomis smulkmenomis. Didelių išlaidų tikrai nepareikalaus naujas durų kilimėlis, originali pašto dėžutė, šmaikšti dekoratyvinė skulptūra ant būsto laiptų. Puoštis taip pat galite naujais gėlių vazonais, prie namo pastatyti suoliuką, pakeisti namo numerį.

Tai atrodo nereikšmingos smulkmenos, bet jos ganėtinai reikšmingai pakeičia namo išvaizdą. Jis atrodo naujesnis, šviežesnis, patrauklesnis.

Žalumynai ir žiedai

Niekas kitas taip nepagyvina aplinkos, kaip gėlės ir augalai. Interjerui gėlės suteikia šventiškumo ir gyvybės. Ne išimtis ir namo eksterjeras, fasadas.

Būstui tarsi naujo kvėpavimo suteiks dideli gėlių vazonai prie įėjimo. Puikiai tiks su nauja durų spalva ar pašto dėžute.

Puošdami namo įėjimą nepamirškite ir langų. Papuošti vazonais ir svyrančiomis, žydinčiomis gėlėmis langai tarsi iš naujo žvelgs į praeinančius ir suteiks būstui šviežumo, naujumo įvaizdį.

Drąsiai gėlėmis bei dekoratyviniais augalais puoškite namo terasą, vartus, takelius. Kuo daugiau žalumos – tuo daugiau gyvybės. Kai namai pilni augalų, retas kuris pastebi senstelėjusius langus, pablukusį stogą ar pasitrynusį tinką.

Šviesa

Kai planavote namo statybą, planavote, koks bus apšvietimas gyvenamose patalpose. Taip pat greičiausiai suplanavote ir vieną lempą prie įėjimo.

Viena lempa irgi neblogai, bet ar pagalvojote, kad su apšvietimu galite gerokai pakeisti savo būsto išvaizdą. Neapsiribokite vienu šviestuvu prie pagrindinio įėjimo. Apšviesti galima paradines duris, namo numerį, tam tikrus akcentus – pašto dėžutę, dekoratyvines detales. Apšvietimas suteikia prabangos įvaizdį, kuria lengvumo pojūtį.

Dar geriau, jei sumanysite apšviesti kiemo takus. Išlaidos už elektrą tikrai nepadidės – sode, prie takų naudokite šviestuvus, kurie energiją semia iš saulės. Vakare galėsite džiaugtis jaukiu namų vaizdu.

Geresnė gyvenimo kokybė – technologijų įtakoje

Niekas nenorėtų grįžti į gyvenimą prieš pusšimtį metų – skalbimas rankomis, jokių virtuvės kombainų, kūrenama krosnis virtuvėje ir panašiai. Namuose ne visada būdavo šviesu ir šilta. Šiluma – vienas iš patogaus gyvenimo požymių. Dabar židinio kūrenimas prilyginamas tik romantikai, o namuose kasdienai kiekvienas nori patogumo ir ekonomiškumo.

Patogiam gyvenimui pramonė kasdien sukuria vis ką nors naujo. Vienas iš tokių palengvinimų buičiai yra grindinis šildymas. Naujove šios šildymo sistemos pavadinti nebegalima, tačiau kasmet ją atranda vis daugiau ir daugiau naujakurių arba renovuojančių būstą.

Privalumų – ne vienas

Apie 70 procentų, remiantis statistika, naujakurių grindinį šildymą pasirinktų nebe reikalo. Grindinis šildymas turi daugelį privalumų lyginant su tradicinėmis šildymo sistemomis – pavyzdžiui, radiatoriais.

Tam tikra prasme, rengiant grindinį šildymą, taip pat montuojami radiatoriai, tačiau kabinami jie ne ant sienų, bet po grindimis. Būtent šis skirtumas ir leidžia išgauti efektą, kuris taip žavi daugelį.

Didžiausias grindinio šildymo privalumas yra ekonomija. Jau seniai įrodyta, kad ši šildymo sistema tikrai padeda sutaupyti.

Specialistų skaičiavimu, ji namuose yra įrengtas grindinis šildymas, energijos sąnaudos sumažėja iki 12 procentų. Tai reiškia viena – mažesnes sąskaitas už šildymą. Šį vieną skaičių užtenka prisiminti tiems, skeptikams, kurie teigia, jog grindinis šildymas yra skirtas tik prabangiems namams ir didesnes, negu vidutinės, pajamas turintiems lietuviams. Įrengti grindinį šildymą kainuoja – kainuoja įrenti ir bet kokią kitą šildymo sistemą.

Kyla klausimas – kaip pasiekiamas toks ekonomiškumas, kai įrengiamas grindinis šildymas?

Pirmiausia, grindinio šildymo sistemai naudojamas 40-55 laipsnių karščio vanduo. Radiatoriams reikalingas iki 80 laipsnių vanduo – beveik dukart karštesnis. Tai reiškia, kad radiatoriams įšildyti reikia daugiau energijos sąnaudų.

Antra, įsirengus grindinį šildymą, patalpose galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą – ir bus šilta taip pat, kaip radiatoriais šildant labiau.

Dėl grindinio šildymo patalpose yra maloniai šilta, bet grindys nėra karštos – taip, kaip būna karšti radiatoriai. Radiatoriai nekelia pavojaus suaugusiems, bet maži vaikai gali nusideginti ploną ir jautrią odą.

Estetika irgi svarbu

Ne paslaptis, kurdami savo namus, visi siekiame grožio. Mums svarbi kiekviena detalė. Sumontavus grindinį šildymą, radiatoriai yra nereikalingi, taigi, sienos yra laisvos. Turbūt nereikia įrodinėti, jog radiatorius nėra pati stilingiausia interjero detalė. Grindinis šildymas sukuria daugiau laisvos erdvės namuose.

Moderni šildymo sistema taip pat užkerta kelią ir kitoms su estetika susijusioms problemoms. Kadangi šiluma kyla nuo grindų, namus tai apsaugo nuo pelėsio – ypač vonios kambaryje, virtuvėje. Iš apačios kylanti šiluma taip pat apsaugo langus nuo rasojimo.

Ši estetika – dar ir funkcionali. Temperatūra kambariuose pasiskirsto tolygiai, o kūnas ją taip pat gauna reikiamomis „dozėmis“. Kad žmogus jaustųsi patogiai, jam svarbiausia, kad pėdos būtų šiltos. Būtent joms ir atitenka daugiausiai šilumos, turint grindinį šildymą. Mažiausiai šilumos gauna galva, nes ji aukščiausiai – tai sukuria komforto jausmą.

Grindinis šildymas tinkamas alergiškiems žmonėms, kadangi nekyla dulkių.

Čerpėms pozicijų neužleidžia šiferis ir skarda

Remiantis statistikos duomenimis, didžioji dalis namų Lietuvoje yra statyti prieš trejetą ar ketvertą dešimtmečių. Tai reiškia, jog jų stogai jau yra susidėvėję ir jiems reikalingas remontas. Be to, kasmet auga statybų sektorius, daugėja naujų individualių namų. Kiekvienais metais stogų dangos pardavimai paauga apie 10 procentų. Keičiami seni stogai, atliekami nauji stogo dengimo darbai. Tačiau nors statybų sektorius vis atsinaujina, netrūksta naujovių, daugelis lietuvių linkę rinktis dangas, kurios populiarios buvo dar tarybinais laikais.

Stogas, kaip rašoma Statybų įstatyme, yra pastato konstrukcija, esanti pastato viršuje ir sauganti pastatą nuo kritulių. Stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tai – laikančioji konstrukcija, garso izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinimo ertmė, apatinė stogo dangos konstrukcija bei stogo danga.

Kad ir koks stogo tipas būtų, reikia parinkti pačią tinkamiausią stogo dangą. Be to, dažniausiai stogo dangą reikia rinkti ne naujam namui, o taikytis jau prie esamo projekto. Mat, remiantis statistikos duomenimis, didžioji dalis stogų Lietuvoje yra dengta prieš 30 arba 40 metų. Tai reiškia, jog daugiau negu pusė Lietuvos namų stogų yra susidėvėję, netekę garantijų ir galimai kenksmingi. Ką jau kalbėti apie ekonomiškumą sulaikant šilumą pastato viduje.

Pasirinkimas – didžiulis

Stogo dangų pasirinkimas šiuo laikmečių yra didžiulis. Pasirinkimas pritaikytas prie projektų įvairovės, žmonių poreikių bei jų kišenių dydžio. Pardavimų specialistai pastebi, kad lietuviai kainų vidurio nemėgsta. Jie renkasi arba pigiausią arba pačią brangiausią stogo dangą. Galbūt todėl tokios populiarios skardinės stogo dangos ir šiferis. Šios stogo dengimo medžiagos yra pigesnės, lyginant čerpes ar bitumines čerpes.

Šiferis ir skarda jokiu būdu nėra blogos stogo dangos. Blogai yra tai, kad dažnai atliekantys remontą ar naujakuriai pasirenka pačius pigiausius variantus. O tai reiškia, kad stogo remontą jiems tenka atlikti praėjus vos metas dvejiems po naujausių remonto ar stogo dengimo darbų. Kokybė visada siejama su kaina. Pats pigiausias produktas negali būti kokybiškas. Todėl šiuo atveju renkantis iš didžiulės pasiūlos prekių, reikia atsiminti posakį „šykštu moka du kartus“. Geriau investuoti į stogo dangą daugiau, bet džiaugtis kokybišku ir patvariu produktu.

Skarda – pigi ir paprasta

Priežastys, kodėl dažniausiai Lietuvoje renkamasi skardinė stogo danga, yra paprastos. Skardą yra lengva kloti ir ji nėra brangi. Prabangos skarda neprideda, bet aprinkta tinkama, ji gali tarnauti gan ilgai.

Neblogai tarnauja ir šiferis. Tačiau reikia atsiminti viena – šiferio tarnystės laikotarpis yra iki 17 metų. Ne ką ilgiau tvers ir skarda. Žinoma, galima numoti ranka ir stogo nekeisti, bet tuomet nereikia stebėtis drėkstančiomis sienomis ir didesnėmis šildymo sąskaitomis.

Net ir žinodami statistinius faktus bei stogo dengimo profesionalų nuomonę, lietuviai vis tiek dažniau renkasi šiferį ir skardą, už borto palikdami čerpes.

Čerpės per brangios

Meilė šiferiui siekia dar tarybinius laikus – vykdant socialistines normas, šiferio gamybos apimtis reikėjo ženkliai didinti. Padidinus apimtis turi didėti ir pirkimas – dengiantiems stogus kitos išeities neliko. Jiems teko pirkti šiferį. Apie čerpes, kurias žmonija išrado ankščiau, negu šiferį, buvo pamiršta. Nors tarnauja jos daug geriau už kitas stogo dangas.

Net iš šiomis dienomis čerpėms vis dar reikia įrodyti savo plačias galimybes. Jos patvaresnės, ilgaamžės, puošnios. Tačiau jų populiarumą stabdo labai paprastas dalykas – kaina.

Čerpių kainą kelia įvairūs priedai, reikalingi joms sumontuoti. Taip, jos brangesnės, bet, pavyzdžiui, už skardinę dangą jos tarnauja 5 kartus ilgiau.

Įdomus ir toks dalykas, kad čerpės tobulai tinka mūsų oro sąlygoms – permainingoms, kai daug sninga ar lyja.

Vis dėlto, statybų specialistai pastebi, kad yra pagrindo tikėti, jog čerpės Lietuvoje vis labiau populiarės.

Naujovės tarnauja patogumui

Buitis nuolat kinta ir kinta labai sparčiai. Tobulėja buitinė technika, įranga, dizaino sprendimai. Visi kūrybiniai bei gamybiniai procesai atliekami tam, kad žmogaus gyvenimas taptų vis labiau ir labiau patogesnis. Ypač patogumas reikalingas tose namų erdvėse, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko arba ten, kur tikimės atsipalaiduoti. Dar daugiau, iš patogumo tikimės ir praktiškumo.

Viena iš komforto zonų namuose yra vonios kambarys. Jis jau seniai tapo daugiau, negu vieta, skirta tik higienai palaikyti. Tai – mūsų asmeninis kūno atsipalaidavimo kampas, mūsų naminis ir personalinis spa centras, interjero, skonio, mados žaismo erdvė, santechnikos naujovių oazė. Vonios kambaryje nebeužtenka paprastų santechnikos darbų – įmontuoti vonią, klozetą ir prausyklę. Dabar vonios kambaryje santechnikos darbai ir interjero sprendimai yra pasiekę kone meno lygį. Dizaineriai kuria įprastus, tačiau kartu ir išskirtinius daiktus voniai. Praktiškumą jie įvelka į išskirtinės išvaizdos bei grožio apvalkalą. Neįtikėtina, tačiau net ir paprasčiausias vandens čiaupas gali būti kone meno objektas.

Skaidrus lyg kalnuose

Vanduo – ko gero pats svarbiausias dalykas žemėje. Jis kuria naujus gyvybinius procesus. Vanduo džiugina mūsų kūnus, taip pat ir akis. Juk keliaudami visada stabtelime pasigrožėti ežeru, tvenkiniu, kriokliu, jūros krantu, sraunia upe. Menininkai seniai suvokė estetinę vandens reikšmę – paveikslus, kuriuose vaizduojamas vanduo, būtų sunku ir suskaičiuoti. Gražiąją vandens pusę atrado ir dizaineriai. Juos vanduo įkvėpė kurti tai, kas vonios kambaryje džiugintų akis, taip pat būtų be galo funkcionalu bei patogu naudoti. Tai -  vokiškas vandens maišytuvas „Starck V“. Tai tikrai ne paprastas vandens maišytuvas. Tai – santechnikos grožio bei funkcionalumo sintezė. Šio maišytuvo grožis slypi tame, jog jis yra pagamintas krištolo. Kiekvieną kartą prausiantis ar valantis dantis, galima matyti, kaip skaidrus vanduo pasiekia rankas. Šis vandens maišytuvas – absoliučiai skaidrus, vandens tėkmę galima stebėti nuo pat jo sūkurio pradžios. Tai – tarsi mažas gamtos spektaklis kiekvieną kartą prausiantis.

 „Starck V“ vandens maišytuvas atitinka visų dizainerių siekiamybę – jame dera grožis ir, svarbiausia, praktiškumas. Visų pirma, maišytuvas leidžia sumažinti vandens srovę iki 4 litrų per minutę. Vanduo vartojamas ekonomiškai. Norėdami išvalyti maišytuvą, galėsite tai padaryti net neužsklendę maišytuvo vožtuvo – užteks nuimti jo galvą.

Dar viena santechnikos naujovė – šviečiantis dušas: šviestuvas ir dušas viename. Tai – japonų dizainerių sumanymas. Vonios kambaryje pastačius dušo kabiną ar vonią, visai nebūtina montuoti šviestuvo. Užteks įsigyti genialų dušą. Vos tik paleisite vandens srovę, vonios kambarys nušvis malonia ir jaukia šviesa. Toks dušas sukurtas ne tik kaip žmogui patogus daiktas, bet ir kaip interjero detalė. Dušo galvutėje įmontuota lempa vonios kambarį užlies tokia šviesa, kuri jus nukels tarsi į spa. Tik niekur eiti nereikės ir už procedūras mokėti neteks.

Jokio vargo vonioje

Kalkės vonios kambaryje neišvengiamos, taip pat, kaip  ir muilo dėmės. Visų namų šeimininkių siaubas yra įnirtingas dušo kabinos šveitimas. Tereikia vos porą kartų į dėmes numoti ranka ir jos įsisenėja. Jas išnaikinti tampa tikrai sunku. Vonios įrangos kūrėjai ir šioje srityje atrado sprendimą. Jie sukūrė specialaus pluošto technologiją, kuri apsaugo stiklą nuo korozijos. Ši technologija tarsi užsandarina stiklo paviršių ir jam priežiūros beveik nereikia. Bet kas, ką naudojate duše – muilas, dušo želė, šampūnas, dantų pasta, skutimosi priemonės – reaguoja su vandeniu, kuriame dar yra ir kalkių, bei palieka žymes ant dušo kabinos. Šveisk nešveitęs, bet dušo kabinos stiklai per gan trumpą laiką prarandą žvilgesį.

Tačiau - jei stiklas grūdinamas 600 laipsnių temperatūroje, jis tampa atsparus purvui. Galima sakyti, kad šveitimo darbus galite pamiršti – stiklas tarsi pats savaime „apsivalys“. Kadangi purvas prie tokio stiklo nelimpa, dušo kabina ilgus metus išlieka tarsi nauja.

Ar tikrai vienintelė išeitis – griauti?

Turbūt kiekvienam yra tekę susidurti su situacija, kuomet dėl gedimų tenka griauti visai neseniai įrengtas ar suremontuotas sienas, grindis, patalpas. Dėl gręsiančių griovimo darbų neretai atsisakoma kai kurių modernių sprendimų. Tenka pripažinti, jog kai kurių griovimo darbų neprireiktų, jei iš karto statybos darbus atliktų specialistai bei profesionalai.

Viena iš opiausių sričių, kalbat apie griovimą, yra grindinis šildymas. Neretai svarstoma: ar apsimoka būste įrengti grindinį šildymą? Juk esant gedimui, išorėje esantį radiatorių sutvarkyti lengviau, o įvykus gedimui grindinio šildymo sistemoje, ko gero, teks lupti grindų dangą, griauti betoną ir panašiai.

Iš tiesų, įsirengusiems šildomas grindis, neretai tenka susidurti su problema – netolygiai įšyla grindys, kai kur jos nešyla visai.

Griauti nebūtina

Tačiau išspręsti šiai problemai, visai nebūtina griauti – gadinti grindų dangos, šalinti betono sluoksnį ir taip toliau.

Visų pirma, nerekomenduojama problemos šalinti patiems. Geriausia pasikviesti tuos meistrus, kurie įrengė grindinį šildymą. Jei šie meistrai pasirodė esą ne profesionalai, susiraskite tikrus šios srities specialistus. Jie nuorins visą šildymo sistemą. Tai reikalinga norint sureguliuoti srautus kolektoriuje. Galbūt to ir užteks, norint išspręsti bėdą.

Taip pat gali tekti pažiūrėti į kolektorių tiekiamą temperatūrą. Galbūt grindys nešyla tolygiai vien todėl, kad iš katilo ateina per žema temperatūra, ar siurbliukas sukasi pernelyg lėtai – tereikia padidinti apsukas.

Daugeliu atvejų ardyti grindų nereikia. Žinoma, pasitaiko, kai griovimo darbai yra neišvengiami. Pavyzdžiui, jei montuojant užlaužiamas vamzdis arba pažeidžiamas betonavimo metu. Tokiu atveju, deja, tenka ardyti grindis.

Darbai – tik profesionalų rankose

Tam, kad vos pasidarius remontą, vėl netektų visko ardyti, yra vienas vienintelis sprendimas – grindinio šildymo įrengimo darbus patikėti tik specialistams. Jei turima šiokių tokių statybos žinių, šildomas grindis šiaip ne taip galima įrengti pasiskaičiuos darbų rekomendacijų internete. Neretai lietuviai papuola į tokių „meistrų“ rankas, nes šių procesų mūsų šalyje niekas nekontroliuoja.

Kyla klausimas – kaip žinoti, ar savo paslaugas siūlo profesionalai ar savamoksliai? Profesionalai jums visų pirma pasiūlys padaryti grindinio šildymoprojektą. Projekte tikslia matysite, kur ir kaip bus vedžiojama sistema, kokios medžiagos bus reikalingos ir kiek visa tai jums kainuos. Savamokslio meistro darbas kainuos pigiau, nes jis projektuotojo tikrai nesamdys. Tačiau lygiagrečiai su pigumu išaugs ir rizika, jog grindinio šildymo sistema neveiks taip, kaip turėtų.

Pigumo kaina

Jau seniai suskaičiuota, kad grindinis šildymas nėra prabangus šildymas – jo įrengimas atsiperka. Žinoma, galima taupyti ieškant pigių, bet galimai nepatyrusių meistrų. Kiek tai kainuos? Nemokšiškai įrengta sistema greičiausiai šildys netinkamai – per mažai arba, atvirkščiai, per daug. Tai reiškia, kad gali sutrūkinėti betonas, suskilinėti viršutinė grindų danga, grindys šils tik ruožais. Galu gale, nenudžiugins ir išlaidos už šilumą – jos vargu, ar sumažės. Tuo tarpu profesionaliai įrengta šildomų grindų sistema padeda sutaupyti ženklią sumą. Ir grindų ardyti tikrai nereikės.