Čerpėms pozicijų neužleidžia šiferis ir skarda

Remiantis statistikos duomenimis, didžioji dalis namų Lietuvoje yra statyti prieš trejetą ar ketvertą dešimtmečių. Tai reiškia, jog jų stogai jau yra susidėvėję ir jiems reikalingas remontas. Be to, kasmet auga statybų sektorius, daugėja naujų individualių namų. Kiekvienais metais stogų dangos pardavimai paauga apie 10 procentų. Keičiami seni stogai, atliekami nauji stogo dengimo darbai. Tačiau nors statybų sektorius vis atsinaujina, netrūksta naujovių, daugelis lietuvių linkę rinktis dangas, kurios populiarios buvo dar tarybinais laikais.

Stogas, kaip rašoma Statybų įstatyme, yra pastato konstrukcija, esanti pastato viršuje ir sauganti pastatą nuo kritulių. Stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tai – laikančioji konstrukcija, garso izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinimo ertmė, apatinė stogo dangos konstrukcija bei stogo danga.

Kad ir koks stogo tipas būtų, reikia parinkti pačią tinkamiausią stogo dangą. Be to, dažniausiai stogo dangą reikia rinkti ne naujam namui, o taikytis jau prie esamo projekto. Mat, remiantis statistikos duomenimis, didžioji dalis stogų Lietuvoje yra dengta prieš 30 arba 40 metų. Tai reiškia, jog daugiau negu pusė Lietuvos namų stogų yra susidėvėję, netekę garantijų ir galimai kenksmingi. Ką jau kalbėti apie ekonomiškumą sulaikant šilumą pastato viduje.

Pasirinkimas – didžiulis

Stogo dangų pasirinkimas šiuo laikmečių yra didžiulis. Pasirinkimas pritaikytas prie projektų įvairovės, žmonių poreikių bei jų kišenių dydžio. Pardavimų specialistai pastebi, kad lietuviai kainų vidurio nemėgsta. Jie renkasi arba pigiausią arba pačią brangiausią stogo dangą. Galbūt todėl tokios populiarios skardinės stogo dangos ir šiferis. Šios stogo dengimo medžiagos yra pigesnės, lyginant čerpes ar bitumines čerpes.

Šiferis ir skarda jokiu būdu nėra blogos stogo dangos. Blogai yra tai, kad dažnai atliekantys remontą ar naujakuriai pasirenka pačius pigiausius variantus. O tai reiškia, kad stogo remontą jiems tenka atlikti praėjus vos metas dvejiems po naujausių remonto ar stogo dengimo darbų. Kokybė visada siejama su kaina. Pats pigiausias produktas negali būti kokybiškas. Todėl šiuo atveju renkantis iš didžiulės pasiūlos prekių, reikia atsiminti posakį „šykštu moka du kartus“. Geriau investuoti į stogo dangą daugiau, bet džiaugtis kokybišku ir patvariu produktu.

Skarda – pigi ir paprasta

Priežastys, kodėl dažniausiai Lietuvoje renkamasi skardinė stogo danga, yra paprastos. Skardą yra lengva kloti ir ji nėra brangi. Prabangos skarda neprideda, bet aprinkta tinkama, ji gali tarnauti gan ilgai.

Neblogai tarnauja ir šiferis. Tačiau reikia atsiminti viena – šiferio tarnystės laikotarpis yra iki 17 metų. Ne ką ilgiau tvers ir skarda. Žinoma, galima numoti ranka ir stogo nekeisti, bet tuomet nereikia stebėtis drėkstančiomis sienomis ir didesnėmis šildymo sąskaitomis.

Net ir žinodami statistinius faktus bei stogo dengimo profesionalų nuomonę, lietuviai vis tiek dažniau renkasi šiferį ir skardą, už borto palikdami čerpes.

Čerpės per brangios

Meilė šiferiui siekia dar tarybinius laikus – vykdant socialistines normas, šiferio gamybos apimtis reikėjo ženkliai didinti. Padidinus apimtis turi didėti ir pirkimas – dengiantiems stogus kitos išeities neliko. Jiems teko pirkti šiferį. Apie čerpes, kurias žmonija išrado ankščiau, negu šiferį, buvo pamiršta. Nors tarnauja jos daug geriau už kitas stogo dangas.

Net iš šiomis dienomis čerpėms vis dar reikia įrodyti savo plačias galimybes. Jos patvaresnės, ilgaamžės, puošnios. Tačiau jų populiarumą stabdo labai paprastas dalykas – kaina.

Čerpių kainą kelia įvairūs priedai, reikalingi joms sumontuoti. Taip, jos brangesnės, bet, pavyzdžiui, už skardinę dangą jos tarnauja 5 kartus ilgiau.

Įdomus ir toks dalykas, kad čerpės tobulai tinka mūsų oro sąlygoms – permainingoms, kai daug sninga ar lyja.

Vis dėlto, statybų specialistai pastebi, kad yra pagrindo tikėti, jog čerpės Lietuvoje vis labiau populiarės.